Lazynėlių namas

Tipas

Klientas

Metai

Vieta

Stadija

Architektai

Žema, horizontali kompozicija švelniai įsilieja į atvirą kraštovaizdį, suskaidoma į tris ramius tūrius po paprastais šlaitiniais stogais. Geometrija pažįstama, beveik archetipinė, tačiau sušvelninta proporcijomis ir tęstinumu, leidžiančia namui atrodyti ir esamam, ir neįkyriam. Šviesūs plytų paviršiai ištirpdo mastelį, gaudydami besikeičiančią dienos šviesą ir susiliedami su aplinkinių laukų tonais.

Angos yra tikslios ir ramios – vienos plačios ir skaidrios, kitos siauros ir vertikalios – įrėminančios tolimus vaizdus, ​​tuo pačiu išlaikant ramybės pojūtį viduje. Namas nėra gamtoje esantis objektas, o tylus jos tęsinys.

Erdvė teka tarp tūrių, sukurdama subtilius šviesos, šešėlio ir judėjimo perėjimus – architektūra, kuri labiau jaučiama nei išreiškiama.